12. Detektyviniai galvosūkiai

Bobas Dausonas rūpestingai pasiruošė fotografuoti. Kameros regėjimo lauke— atviras langas, dalis sienos su sieniniu kalendoriumi, palangė, ant kurios saulėje šildėsi Bobo katinas; už lango — alyvų krūmas ir pašto rūmų bokštas su laikrodžiu, kuris rodė 8 valandą. Kalendoriaus lapelyje buvo lapkričio 17 diena, nors iš tikrųjų buvo 16-oji. Kitos dienos rytą Bobas, užsivilkęs apsiaustą, pakėlęs apykaklę, užsitraukęs ant akių skrybėlę, stovėjo už storo medžio direktoriaus Pulmano vilos sode, stengdamasis per miglą įžiūrėti vilos duris. Jis laukė jau pusę valandos. Lygiai 8 valandą durys atsidarė, direktorius išėjo ir tuoj krito ant laiptų, pakirstas Bobo pistoleto kulkos. Po valandos inspektorius Vagneris kalbėjosi su Bobų jo bute.
— Tamsta, be abejo, pažinojote direktorių Pulmaną, kuris žuvo nuo nežinomo žudiko kulkos?
— Žuvo? Tai baisu. Toks idealus šefas,— sušuko Bobas.
— Kodėl šiuo metu ne darbe?
— Jau kelios dienos atostogauju. Šiandien fotografavau,— ir parodė inspektoriui dar drėgną fotografiją.
— Ar neišmetė jūsų iš darbo už medžiagų pereikvojimą? Ar Pulmanas nesakė, kad iškels jums bylą teisme?
— Mes kuo puikiausiai sutarėme. Šiaip ar taip šiandien neišėjau iš namų. Pažiūrėkite į fotografiją. Matote laikrodį.
— Būtent fotografija man kelia įtarimą,— tarė inspektorius.
Bobas išbalo. Ką įtarė inspektorius?

Atsakymas: Nuotraukoje buvo įamžintas saulėtas (ant palangės saulėje šildėsi Bobo katinas) bei giedras (aiškiai buvo matyti pašto rūmų bokštas) rytas. Tačiau lapkričio 17 dienos rytas, kada žuvo direktorius Pulmanas, buvo kitoks — tada žemę gaubė tiršta migla.



Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>