57. Matematiniai galvosūkiai

Kai nusibodo žaisti kryžiukais ir nuliukais, Jonas pasiūlė tokį šio žaidimo variantą. Taisyklės senos, skirtumas tik tas, kad kiekvienas žaidėjas, kai ateina jo eilė, gali dėti arba kryžiuką, arba nuliuką. Laimi tas, kuris pirmas baigia trijų vienodų ženklų (trijų kryžiukų arba trijų nuliukų) eilę. Tarkime, kad abu žaidėjai yra vienodai įgudę. Katras dabar laimės — padaręs pirmą ėjimą ar jo varžovas?

[Atsakymas…]

56. Matematiniai galvosūkiai

Šis žaidimas, nors ir senas, dar ir šiandien yra populiarus. Languotame popieriuje nubrėžiamas 9 langelių kvadratas, ir paeiliui žaidėjai piešia savo ženklą (kryžiuką ar nuliuką) laisvame langelyje. Laimi tas, kuris pirmas gali per tris savo ženklus nubrėžti tiesę. Tarkime, kad abu žaidėjai yra įgudę ir jų meistriškumas vienodas. Katras turi daugiau šansų laimėti: padaręs pirmą ėjimą ar jo varžovas?

[Atsakymas…]

55. Matematiniai galvosūkiai

Dar ne taip seniai šis žaidimas padėdavo apgavikams pasipelnyti iš lengvatikių. Jo esme tokia. Imamos 24 kortelės (gali būti ir kortos). Keturios jų pažymėtos skaičiumi 1, keturios — skaičiumi 2 ir t. t., paskutinės keturios — skaičiumi 6. Pirmas žaidėjas paima kurią nors kortelę, atideda ją į šalį ir pasako jos skaičių. Antrasis paima bet kurią kitą iš nepaimtų, padeda prie atidėtosios ir prideda jos skaičių prie ankstesnio. Pirmasis žaidėjas vėl paima kortelę, deda ją prie atidėtųjų ir prideda jos skaičių prie turėtos sumos ir t. t. Laimi tas, kuris pirmas gauna skaičių 31. Kaip reikia žaisti, norint laimėti?

[Atsakymas…]

54. Matematiniai galvosūkiai

Kiekvienas žaidėjas gali pridėti bet kurį natūrinį skaičių, ne didesnį už 10; visa tai tęsiasi tol, kol vienas iš žaidėjų pasako skaičių 102 ir tampa nugalėtoju. Kokį pirmą skaičių turi pasakyti pirmasis žaidėjas, kad laimėtų?

[Atsakymas…]

53. Matematiniai galvosūkiai

Senovės Romoje pasmerktiems mirti nusikaltėliams leisdavo pamėginti laimę: traukti burtus. Tas, kuriam nusišypsodavo laimė, likdavo gyvas. Tačiau vienas teisėjas, nepasitikėdamas atsitiktinumu, metų pabaigoje vietoj burtų traukimo nuteistajam pasiūlydavo išspręsti tokį uždavinį: „Prie mano gimimo metų (žinoma, skaičiuojant pagal tą kalendorių, kurį naudojo romėnai — nuo Romos įkūrimo datos) pridėjus mano pragyventus metus, mano tėvo gimimo metus ir mano tėvo amžių, gauname tam tikrą skaičių. Aš tau pasakau šį skaičių, o tu turi įminti, prieš kiek metų mirė mano tėvas, [spėsi būsi laisvas”. Deja, nė vienas nuteistųjų, nenorėdavo išbandyti savo laimės. O jūs, ar galetumete nustatyti, kada mirė teisėjo tėvas?

[Atsakymas…]

149. Loginiai galvosūkiai

Palydint senuosius 1988 metus, Juozas pasiūlė Jonui tokį uždavinį: — Nueik į gretimą kambarį ir ten vienas atlik šiuos veiksmus: prie savo gimimo metų pridėk savo tėvo amžių, o prie tėvo gimimo metų pridėk savo amžių. Abu šiuos gautus skaičius irgi sudėk. Po 5 min grįžusį Joną nustebino Juozo pastaba: — O juk tu gavai skaičių 3976, ar ne taip? Išties popieriaus lape, kurį laikė Jonas, puikavosi skaičius 3976. Pagalvokite ir pamėginkite įspėti, kaip Juozas, nežinodamas kada gimė Jonas ir jo tėvas, galėjo nustatyti šį skaičių.

[Atsakymas…]

148. Loginiai galvosūkiai

Skaičiavimo fenomenas vengras Ferencas Patakis per sekundę sugeba mintinai sudauginti du triženklius skaičius. 1979 metais televizijos žiūrovams jis pasiūlė tokį uždavinį: „Savo batų numerį padauginkite iš 2, prie šios sandaugos pridėkite 39, visa tai padauginkite iš 50, dar pridėkite 29 ir iš gauto skaičiaus atimkite savo gi mimo metus“. Nustebo žiūrovai: atlikę visus nurodytus veiksmus, gavo keturženklį skaičių, kurio pirmieji du skaitmenys reiškė batų numerį, o paskutiniai du — amžių, kuris 1979 metais turėjo sukakti žiūrovui. Pamėginkite įminti šio skaičiavimo paslaptį.

[Atsakymas…]

147. Loginiai galvosūkiai

Grįžęs iš cirko, kur matė skaičius atspėjantį fokusininką, Jonukas irgi nutarė juo tapti. Pradžiai jis pateikė sesutei tokią užduotį: „Sugalvok triženklį skaičių, kurio nevienodi skaitmenys; paskui paimk kitą skaičių, užrašytą tais pačiais skaitmenimis kaip ir pirmasis, bet kita tvarka; iš didesnio skaičiaus atimk mažesnį, skirtumo vieną skaitmenį apvesk ratuku, likusius sudėk, o man pasakyk tik sumą. Tuomet aš įspėsiu, kurį skaitmenį tu apvedei ratuku”. Sesutė paėmė skaičius 658 ir 865, jų skirtumas lygus 207. Ji apvedė skaitmenį 0 ratuku, o likusių skaitmenų sumą 9 pasakė broliukui. Jonukas, žinodamas cirko fokusininko paslaptį, iškart nurodė atsakymą: 9. Tačiau sesutė pareiškė, kad atsakymas neteisingas ir parodė savo skaičiavimą. Kodėl suklydo Jonukas?

[Atsakymas…]

146. Loginiai galvosūkiai

Dvi mergaitės sugalvojo tokį žaidimą. Paeiliui skina ramunės žiedlapius. Vienu ėjimu galima nuskinti arba vieną žiedlapį, arba du gretimus žiedlapius. Laimi ta mergaitė kuri nuskina paskutinį žiedlapį. Įrodykite, kad mergaitė antra skinanti žiedlapius, visada gali laimėti.

[Atsakymas…]

145. Loginiai galvosūkiai

Du berniukai žaidžia tokį žaidimą: ant apskrito stalo paeiliui deda penkių kapeikų vertes monetas. Pralošia tas, kuris eiliniu ėjimu neranda vietos savo monetai. Kaip jūs manote, katram labiau gali nusišypsoti pergalės laimė: tam kuris daro pirmąjį ėjimą ar jo varžovui?

[Atsakymas…]