Deividas Lipartas,— pasakojo seržantas Fitas inspektoriui Verneriui,— pranešė, kad iš jo pagrobė labai vertingą monetą, įsigytą vos prieš keletą dienų. Su Lipartu gyvena du jo broliai, taip pat kolekcionieriai. Vyresnysis, Frederikas, kolekcionuoja pašto ženklus, o jaunesnysis, Antonis — senovines knygas. Broliai labai pavydi vienas kitam ir, įsigijus kuriam nors vertingą daiktą, kiti jaučia didžiulį nepasitenkinimą. Visos trys kolekcijos saugomos vienoje spintoje. Raktas nuo kolekcijų spintos yra vazoje ant židinio. Vakar Deividą aplankė jo draugas Janekas, kuris už naująją monetą pasiūlė didelę pinigų sumą. Tačiau Deividas jos nepardavė. Šiandien rytą Janekas telefonu vėl pakartojo savo pasiūlymą. Deividas ir šį kartą atsisakė, po to nuėjo į kambarį pasigėrėti naująja moneta, tačiau jos nerado. Spinta atidaryta raktu, nes spyna buvo sveika.
— Ar neliko pirštų atspaudų? — paklausė inspektorius.
— Ne. Visos vietos, kurias galėjo liesti ranka, rūpestingai nuvalytos. Frederikas tvirtina, kad jis nieko nežino apie monetos dingimą, o Antonis šįryt išvyko nežinoma kryptimi.
— Man beveik aišku, kuris iš trijų pavogė monetą,— pasakė inspektorius Verneris.
Pamėkinkite ir jūs įspėti nusikaltėlį.
Atsakymas: Jei monetą būtų pavogęs vienas iš brolių, jis nebūtų valęs pirštų atspaudus — juk broliai spinta naudojosi bendrai. Kadangi atspaudai nuvalyti, monetą pavogė tas, kuris nenorėjo jų palikti. Vienintelis toks asmuo gali būti tik Janekas. O jo skambutis kitą dieną — vienas iš būdų nukreipti įtarimą.
(+4)
Loading...
Palikite komentarą